- užupietis
- užupiẽtis, -ė smob. (2) Pc, ažupiẽtis (r.) (2) Ds užupio gyventojas, užupinis: Eik an dėdę ažupietį, tegu duoda medžio tiltui Ad. Kai ateis užupiẽčiai, pradėsma lašinius Vj. Ažupiẽčiai až upelės, nėra duonos nei plutelės (d.) Tvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
